Demokratinė mokykla mano akimis

Mokyklos kūrėją ir direktorių Nerijų Buivydą pamenu dar nuo 2014 m vykusio TV3 konkurso “Talentas keisti”. Pamenu jį “per televizorių” kalbantį apie tokius dalykus, kaip “vaikas pats pasirenka ką ir kaip mokytis”, “vaikai priima sprendimus, susijusius su mokyklos valdymu”, arba “vaikas giliau domisi tais dalykais, kurie jam patinka.” Tuo metu šie ir panašūs Nerijaus žodžiai skambėjo kaip kažkas iš kosmoso srities. Labai džiaugiuosi, kad Demokratinė mokykla, duris atvėrusi 2015 m, sėkmingai dirba, realizuoja Nerijaus žodžius ir kasmet pamažu auga. Šiuo metu joje mokosi priešmokyklinukai ir pradinukai, o 2025 metais startuos pirmieji penktokai ir netrukus apie tai papasakosiu daugiau!
 
Ką pamačiau, pajutau, išgirdau apsilankiusi pas Nerijų:
  • Jaukų, namus primenantį mokyklos pastatą pušyno vidury su didžiule erdve žaidimams kieme.
  • Nerealiai įrengtą “darbų” kabinetą su visokiais įrankiais. Nerijus sakė, kad nebūtina laukti Tos Pamokos, čia galima ateiti tiesiog per pertraukas ar po pamokų ir sumeistrauti ką nors įdomaus.
  • Mokyklos susirinkime skirtų aptarti klausimų fiksavimo lapą. Vaikai dalyvauja tokiose mokyklos veiklos organizavimo ir valdymo formose, kaip: klasės susirinkimas, mokyklos susirinkimas, veiklos komiteto susirinkimas. Balsuodami priima sprendimus ir toliau patys jų laikosi.
  • Mokykloje veikia Teisingumo komitetas! Į Neteisybės dėžutę anonimiškai galima įdėti žinutę apie pastebėtą neteisybę ir Teisingumo komiteto nariai – vaikai sprendžia, ką daryti su tuo, kuris pasielgė neteisingai. (Buvo ten įkliuvęs ir pats Nerijus, dėl suvalgyto saldainio darbo metu, vaikai nutarė, kokia pasekmė ir reikalą išsprendė. Ir čia supratau, kad nulis šansų man būtų išgyventi darbo dieną be.. ko nors saldaus.)
  • Vaikai kas 6 savaites patys save įsivertina, ką konkrečiai išmoko. Su mokytoju aptaria, kodėl įsivertino taip ar kitaip. Jei kažkur pasimetė adekvatumas, mokytojas padeda grįžti į realybę.
  • Pamačiau laisvus, be įtampos veide augančius vaikus.
Buvo gera atvažiuoti pas Nerijų į svečius – jau anksčiau buvau patyrusi jo betarpiškumą, atvirumą… Tiesiog žmoniškumą. Kas, mano galva, labai svarbu dirbant su vaikais.
Nuotraukoje kartu su mokyklos kūrėju ir vadovu Nerijumi.
p.s. Tai, ką čia rašau, niekaip nėra suderinta su mokykla. Visi pasidalinimai mano socialinėse erdvėse yra mano pačios mintys ir pamatymai, išskyrus konkrečias citatas.